- vienapalis
- vienapãlis, -ė adj. (2) 1. Dkk, Kp kuris vienos palos: Mano sijonas vienapãlis Užp. Vienapãliai andarokai būdavo Krs. 2. ppr. f. pl. audžiantis siaurą audeklą (apie stakles): Čia yra vienapãlės staklės Šmn. Vienapãlėm [staklėm] pati šaudyklė lekioja Pnm.
Dictionary of the Lithuanian Language.